AR ĮMANOMA SENUS PASTATUS RENOVUOTI KOKYBIŠKAI?
Didžiausia problema, su kuria susiduria kiekvienas, kas tik planuoja renovuoti senus pastatus, tai kapiliarinė drėgmė.
Didžioji dalis senų pastatų neturi pamatų hidroizoliacijos. Dėl to pamatų ir sienų kapiliarais kyla vanduo. Grunte esančiame vandenyje yra ištirpusių mineralų ir druskų. Vandeniui garuojant per sienos paviršių, druskos kristalizuojasi. Besikristalizuojant druskoms, yra ardomas paviršinis mūro sluoksnis. Šį reiškinį galima pamatyti ir plika akimi. Sienų fragmentai, kur baltuoja dėmės, yra ne kas kita kaip susikristalizavusios druskos. Jas matome ant daugelio mūsų senamiesčio pastatų. Vietomis druskų tiek daug, kad jos net ima byrėti.
Atrodytų didžiausia poblema-druskos, bet nepamirškime , kad siena yra šlapia! Žiemą vanduo, esantis sienų kapiliaruose, užšala. Ledas ardo sieną iš vidus. Šlapios pastato sienos praranda savo termoizoliacines savybes. Reiškia, už šildymą teks mokėti brangiau.
Kaip apsaugoti nuo neigiamo vandens ir druskų poveikio griūvančius pastatus?
Jei vis tik pastatas renovuojamas neišsprendus drėgmės problemos, po metų ar dviejų ima ryškėti kapiliarinės drėgmės poveikio pasekmės. Kartais net nukrenta naujai užtinkuotas tinkas. Taigi rezultato, kurio tikimasi nebus, tačiau dar kartą tenka įsitikinti, kad kol sienos šlapios, joks remontas nebus ilgalaikis ir kokybiškas. Atrodo padaryta viskas, ką galima buvo padaryti. Panaudotos brangios medžiagos, atkasti ir izoliuti pamatai, bet pasirodo, kad brangus remontas "eina šuniui ant uodegos". Beja, pastatui, kuris jau stovi, įrengti hidroizoliacijos neįmanoma, jo nepakelsi ir neįdėsi į vandeniui nelaidžią vonią.
Iš tiesų, yra nemažai būdų kaip galima būtų apsaugoti pastatus nuo kapiliarinės drėgmės. Vienas iš jų - tai elektrofizikinis metodas, kuris yra efektyviausias ir pigiausias iš visų žinomų apsaugos nuo kapiliarinės drėgmės metodų. Tai - WIGPOPOL pastatų sausinimo metodas.
